Pilių kompleksas ir Arkikatedra

Pilių kompleksas ir Arkikatedra Bazilika

Vilnius formavosi kaip didžiulės imperijos sostinė, todėl čia susikūrė neeilinis gynybinių įtvirtinimų kompleksas. Aukštutinė pilis, dabar vadinama Gedimino pilimi, yra Pilies kalne. Anot XVI a. užrašytos legendos, iš pradžių Vilniaus vietoje buvęs Šventaragio slėnis, kuriame buvo laidojami visi Lietuvos valdovai. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo šiose vietose ir nukovė didelį taurą. Po medžioklės jis apsinakvojo Šventaragio slėnyje ir susapnavo Kreivajame kalne stovintį geležinį vilką, kuris staugė taip garsiai, tarsi jame staugtų šimtas vilkų. Žynys Lizdeika išaiškino valdovui, kad geležinis vilkas reiškia, jog čia stovės sostinė, o jo staugimas – kad garsas apie ją pasklis po visą pasaulį. Po to Gediminas liepęs pastatyti naujas pilis: Kreivajame kalne – Kreivąją pilį, o Šventaragio slėnyje – Žemutinę pilį, ir paskelbė Vilnių Lietuvos sostine.

Žemutinė pilis buvo pastatyta Pilies kalno papėdėje, tarp Vilnios atšakų. Iki 1530 m. karalienės Bonos Sforcos iniciatyva iškilo pirmieji renesansinių Valdovų rūmų korpusai.

2002–2009 m. Valdovų rūmai buvo atstatyti virš išlikusių pamatų, juose įkurtas Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai.

Šalia Valdovų rūmų 1387, Lietuvos krikšto metais, pastatyta Vilniaus vyskupijos katedra – svarbiausia Lietuvos katalikų šventovė. Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatoma. Dabartinę klasicistinę savo išvaizdą ji įgavo 1783–1801 m., kuomet buvo rekonstruota pagal žymaus lietuvių architekto Lauryno Gucevičiaus projektą.